Akademikai, visuomenës veikëjai ir Baþnyèios atstovai ragina nepanaikinti alkoholio reklamos draudimà, o kitus metus paskelbti sveikatos ir sveikatinimo metais
 
 

Ketvirtadiená, 2011 m. birþelio 30 d., vykusioje spaudos konferencijoje þymûs visuomenës veikëjai pristatë savo kreipimàsi á Prezidentæ Dalià Grybauskaitæ ir Seimo narius, kuriame iðreiðkia savo pozicijà dël grupës Seimo nariø iniciatyvos atðaukti alkoholio reklamos draudimà. Toks draudimas turi ásigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d.

Spaudos konferencijos dalyviai - Panevëþio vyskupas Jonas Kauneckas, prof. Krescencijus Stoðkus, reþisierius Vytautas V. Landsbergis, Lietuvos sveikuoliø sàjungos prezidentas Dainius Kepenis, Krikðèionybës þiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapðauskas visø kreipimàsi pasiraðiusiøjø vardu praðë iðsaugoti numatytà alkoholiniø gërimø reklamos draudimà, taip pat skatino imtis kitø priemoniø, galinèiø apsaugoti visuomenës sveikatà, kurti sveikesnæ ir laisvesnæ visuomenæ 2012 metus paskelbiant sveikatos ir sveikatinimo metais.

Alkoholio pramonës ákaitai: vaikai, ðalies sportas, kultûra, þiniasklaida

Alkoholiniø gërimø vartojimas Lietuvai pridarë itin daug problemø. Beveik kasdien aukðti valstybës pareigûnai, teisësaugininkai, aktoriai, daininkai, ðou verslo atstovai ásivelia á su girtavimu susijusius skandalus. Tai paneigia plaèiai eskaluojamà mità, kad alkoholio vartojimas yra marginalijos dalis. Alkoholis yra visur, o problemø turi labai didelë dabartinës visuomenës dalis. Probleminëje aplinkoje augantys vaikai nebegali bûti apsaugoti nuo vertybiø krizës. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 17 kartø iðaugæs maþameèiø vaikø apsinuodijimø alkoholiu skaièius. Jaunoji karta atsidûrë ypatingame pavojuje. Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dël tëvø aplaidumo Lietuvos vaikai ið 37 tirtøjø ðaliø yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio daþnumà. Tai nulëmë itin trumparegiðka valstybës politika, kuomet pagrindiniu ðalies sëkmës rodikliu pradëta laikyti viena verslo ðaka, neatsiþvelgiant á tai, kokias pasekmes jos klestëjimas atneða visuomenei.

Alkoholio gamintojø ir prekybininkø parama kai kurias Lietuvos sporto ðakas, kultûros renginius bei þiniaklaidos priemones padarë savo ákaitais. Nuolat formuojama vieðoji nuomonë, kad be alkoholio gamintojø paramos tiek sportas, tiek renginiai, tiek þiniasklaida þlugs. Tokiu bûdu kuriama nuostata, kad negeriantis þmogus normalioje visuomenëje negali egzistuoti, nes jis yra nepakankamos kultûros.

Laiko laukti mistinës sveikø tëvø kartos, kuri uþaugins naujà sveikesnæ ir pilietiðkà vaikø kartà, jau nebëra. Lietuva ne tik iðsivaikðto, bet ir iðmirðta.

Siûlomi pozityvûs situacijos sprendimo bûdai

Þymûs visuomenës veikëjai siûlo ne panaikinti reklamos draudimà, o ieðkoti alternatyviø bûdø gerinant þiniasklaidos situacijà. Vienas bûdø - maþinti PVM þiniasklaidos priemonëms. Tokia priemonë amortizuotø laikinà dalies pajamø ið reklamos transliacijos ar kitokio skelbimo praradimà. Kitas bûdas - tabako ir alkoholio akcizø fondas, kurio dalis bûtø skirta socialinës reklamos kûrimui, t.y. tai paèiai þiniasklaidai. Tai, pasak, susirinkusiøjø bûtø vienas geriausiø bûdø, kaip akcizo mokëtojø, t.y. pilieèiø, pinigai galëtø bûti panaudojami gyventojø gyvenimo kokybës gerinimui bei þiniasklaidos ar reklamos verslo iðlaikymui.

Juk turtinga yra ta valstybë, kuri brangiausiu turtu laiko savo pilieèiø ir pirmiausia maþiausiø pilieèiø sveikatà. Tik uþaugusi sveika visuomenë gebës bûti pilietiðka ir versli.  

Pridedamas: akademikø ir visuomenës veikëjø kreipimàsi á LR prezidentæ Dalià Grybauskaitæ ir LR Seimo narius.

_______________________________________________

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo nariams


K R E I P I M A S I S
Dël alkoholiniø gërimø reklamos

Gerbiamieji, kreipiamës á Jus norëdami iðsakyti savo pozicijà apie ðiuo metu visuomenëje vis didesnio atgarsio susilaukianèias diskusijas dël Seimo iniciatyvos atðaukti 2012 metais turintá ásigalioti alkoholiniø gërimø reklamos vieðojo informavimo priemonëse draudimà.

Šalies politikai vieðumoje visuomet pabrëþia bûtinybæ kurti pilietinæ visuomenæ, puoselëti tokias vertybes, kurios iðsaugotø sveikus Lietuvos vaikus, skatintø pilieèius pasitikëti savo valstybe, dalyvauti jos politiniame gyvenime.

Alkoholiniø gërimø vartojimas Lietuvai pridarë itin daug problemø. Beveik kasdien esame priversti stebëti su aukðtø valstybës pareigûnø, teisësaugininkø, aktoriø, ðou verslo atstovø girtavimu susijusius skandalus. Tai paneigia plaèiai eskaluojamà mità, kad alkoholio vartojimas yra marginalijos dalis. Alkoholis yra visur, o problemø turi labai didelë dabartinës visuomenës dalis. Tà patvirtina ir Lietuvoje atlikti tyrimai. Tokioje aplinkoje augantys vaikai jau nebegali bûti apsaugoti nuo vertybiø krizës. Be to, Lietuvoje yra apie 17 kartø iðaugæs maþameèiø vaikø apsinuodijimø alkoholiu skaièius. Vaikai atsidûrë ypatingame pavojuje. Neatsitiktinai ir tikrai ne tik dël tëvø aplaidumo Lietuvos vaikai ið 37 tirtøjø ðaliø yra antroje vietoje pagal apsvaigimo nuo alkoholio daþnumà. Tai nulëmë itin trumparegiðka valstybës politika, kuomet pagrindiniu ðalies sëkmës rodikliu pradëta laikyti viena verslo ðaka, neatsiþvelgiant á tai, kokias pasekmes jos klestëjimas atneða visuomenei.

Alkoholio gamintojø ir prekybininkø parama kai kurias Lietuvos sporto ðakas, kultûros renginius bei þiniaklaidos priemones padarë savo ákaitais. Nuolat formuojama vieðoji nuomonë, kad be alkoholio gamintojø paramos tiek sportas, tiek renginiai, tiek þiniasklaida þlugs. Tokia situacija ið esmës painioja vertybes ir verèia abejoti vieðai deklaruojamais valstybës politikø siekiniais siekti fiziðkai ir dvasiðkai sveikesnës visuomenës.

Labai nusivylëme, kad alkoholio gamintojø pelnas yra iðkeltas aukðèiau Lietuvos vaikø psichikos sveikatos, kad uþuot ieðkojus bûdø kaip efektyviai ágyvendinti alkoholiniø gërimø reklamos draudimà, ieðkoma bûdø kaip já atðaukti. Manome, kad toks Lietuvos politikø elgesys, kuomet vieðai deklaruojant sveikos visuomenës siekius alkoholiniø gërimø reklamos draudimà siekiama atðaukti nesitarus su visuomene, yra akivaizdus tyèiojimasis ið vieðai deklaruojamø vertybiø. Tai, kad buvo tartasi tik su þiniasklaidos savininkais ir alkoholio gamintojais parodo tikràjá siûlomo sprendimo motyvà, o tas motyvas yra alkoholio gamintojø ir þiniasklaidos savininkø pelnas. Tokie politikø sprendimai tik dar labiau prisideda prie visuomenës pasitikëjimo ðalies politine sistema ir jos kompetencija maþinimo.

Valstybëje jau ne vienerius metus alkoholio vartojimas siejamas su kultûra ir sportu. Tokiu bûdu kuriant nuostatà, kad negeriantis þmogus normalioje visuomenëje negali egzistuoti, nes jis yra nepakankamos kultûros. Tokios nuostatos negali neatsiliepti mus nuolat stebintiems ir labai greitai augantiems vaikams, kuriø sveikatos bûklë visiems kelia nerimà. Jau nebeturime laiko laukti mistinës sveikø tëvø kartos, kuri uþaugins naujà sveikesnæ ir pilietiðkà vaikø kartà. Lietuva ne tik iðsivaikðto, bet ir iðmirðta. Kvieèiame nutraukti veidmainiðkà politikà ir pradëti darbais, o ne kalbomis, siekti sveikesnës ir pilietiðkai aktyvesnës visuomenës kûrimo. Kvieèiame nepritarti turinèio ásigalioti alkoholiniø gërimø reklamos draudimo atðaukimui. Kvieèiame ieðkoti bûdø kaip maksimaliai efektyviai uþtikrinti tokio draudimo ágyvendinimà Lietuvoje. Lietuva nebepakels tolimesnio vaikø luoðinimo. Uþdelsus dar ilgiau nebebus ámanoma sustabdyti nemaþëjanèios vaikø saviþudybiø, patyèiø, girtuokliavimo ir narkotikø vartojimo bangos.

Turtinga yra ta valstybë, kuri brangiausiu turtu laiko savo pilieèiø ir pirmiausia maþiausiø pilieèiø sveikatà. Tik uþaugusi sveika visuomenë gebës bûti pilietiðka ir versli.

Praðome ne tik iðsaugoti numatytà alkoholiniø gërimø reklamos draudimà, bet ir imtis kitø priemoniø, kad bûtø apsaugota visuomenës sveikata.

Raginame 2012 metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.

Prof. Krescencijus Stoðkus
Prof. Remigijus Þaliûnas
Arkivyskupas Sigitas Tamkevièius
Vytautas V. Landsbergis
Prof. Albertas Skurvydas
Vyskupas Jonas Kauneckas
Sveikuolis Dainius Kepenis
Prof. Algirdas Raslanas
Prof. Vaiva Lesauskaitë
Romualdas Ozolas
Prof. Rimvydas S. Stropus
Prof. Algimantas Tamelis
Prof. Vytautas Šlapkauskas
doc. Rimvydas Krasauskas
Reformatø kunigas Tomas Šernas
Prof. Gediminas Stepanauskas
Habil.dr. Kazimieras Garðva
Akademikas Antanas Kudzys
Akademikas Bronius Grigelionis
Doc. Petras Gvazdauskas
Prof. Sigitas Marèiukaitis
Dr. Juozas Parnarauskas
Habil.dr. Regina Parnarauskienë
Prof. Ona Voverienë
Juozas Dapðauskas

2011 06 30

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt